1944 m. vasarą į Vokietiją pasitraukusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) valdyba savo veiklą atgaivino 1945 m. gegužę. Organizacijos skyriai buvo įkurti visose DP stovyklose, kuriose buvo susitelkęs didesnis lietuvių skaičius. Iš viso įsteigti 85 skyriai, vieniję 4710 narių. Veiklai okupacinėse zonose koordinuoti buvo paskirti generaliniai įgaliotiniai. Siekiant išplėsti veiklą, 1946 m. LKR įkurtas Vyriausiasis moterų komitetas, kurį sudarė net 35 skyriai.

Nors nei UNRRA, nei vėliau IRO oficialiai LRK nepripažino, vis dėlto buvo priversti bendradarbiauti. Nuo 1946 m. Bendras Amerikos Lietuvių fondas (BALF'as ) dirbo kartu su LRK ir per jį vykdė savo šalpą, teikdamas ir finansinę, ir materialinę pagalbą daiktais.

Piniginėmis lėšomis buvo šelpiami studentai, moksleiviai, gailestingųjų seselių kursai, sanatorijose bei ligoninėse besigydantys tautiečiai, netekę UNRRA ar IRO globos, laikinai sunkias materialines sąlygas patiriantys tautiečiai. Daiktinės vertybės buvo skirstomos zonomis, atsižvelgiant į ten esančių asmenų skaičių ir jų materialinę padėtį.

Norėdama sutelkti daugiau lėšų LRK valdyba ieškojo kontaktų su įvairiomis tuo metu Vokietijoje veikusiomis šalpos organizacijomis, atliko svarbų informacinį darbą pristatant lietuvių situaciją oficialiems UNRRA bei IRO įgaliotiniams, rūpinosi informacijos talpinimu spaudoje, parengė ir išleido informacinį leidinį Hearken then judge.

	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įstatymas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos statutas. Tübingen, 1950, LNB A(LKA)93/950
	Lietuvių sąjungos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Flensburgo skyrių valdybos. Dienos be tėvynės: Flensburgo lietuvių metraštis. Flensburg, 1946, LNB A(LKA) 30/946
	BALF pirmininkas J. B. Končius su VLIK ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nariais 1950 m., LKI
	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovų suvažiavimas Hanau 1946 m., LKI
	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus biuletenis, LNB LD494
	J. Pašilaitis. Hearken then judge : sidelights on Lithuanian DPs. Tübingen, 1947, LNB C(LKA)angl.1/947