Pradžios mokyklos

Pradžios mokyklos lietuvių DP stovyklose (kaip ir nepriklausomoje Lietuvoje) buvo dviejų laipsnių, tačiau mokslas jose truko ne 6, bet 8 metus. Šis Švietimo valdybos pakeitimas nustatė, kad pirmąjį pradžios mokyklos laipsnį sudarė pirmieji ketveri mokslo metai, antrąjį – likę ketveri. Antrojo laipsnio pradžios mokyklų nebuvo daug, jos steigdavosi ten, kur nebuvo gimnazijų ar specialiųjų mokyklų. Čia buvo dėstomi gimnazijų mokymo programų dalykai, nes vėliau šios mokyklos peraugdavo į gimnazijas ar progimnazijas. Populiaresnės Vokietijos pabėgėlių stovyklose buvo pirmojo laipsnio keturių skyrių pradžios mokyklos. 1945-1946 m. jų užregistruota net 112. Didžiausias pradinių klasių moksleivių skaičius jose buvo 1947 m. – 4151, gausiausias pedagogų būrys – 1947-1948 mokslo metais – 360. 1949 m. šie skaičiai sumažėjo dėl suintensyvėjusios gyventojų migracijos: mokyklų liko 79, moksleivių – 3691, pedagogų – 296. Pirmojo laipsnio pradžios mokyklose buvo dėstoma lietuvių kalba, tikyba, matematika, tėvynės pažinimas, istorija, geografija, gamtos ir dailės dalykai, rankdarbiai, muzika ir dainavimas, kūno kultūra. Lietuvių pabėgėlių pradžios mokyklose dirbusiems pedagogams buvo keliami tokie patys kvalifikaciniai reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikoje. I laipsnio pradžios mokyklos mokytojai turėjo būti baigę mokytojų seminariją, II laipsnio – pedagoginį institutą.

	Lietuvių tremtinių bendruomenės pradžios mokyklos mokslo planai, Wiesbaden, 1946, LNB LA139
	Švietimo valdybos įsakymas dėl pradžios mokyklų personalo patvirtinimo, LKI
	Flensburgo lietuvių pradinė mokykla, Dienos be tėvynės: Flensburgo lietuvių metraštis, Flensburg, 1946, LNB A(LKA) 30/946
	Miuncheno-Lohengrino stovyklos pradžios mokykla 1947 m., LKI
	Ekernferdės pradžios mokyklos mokinio Vinco Bartusevičiaus I skyriaus baigimo pažymėjimas, 1945/1946 m.m., iš asmeninio V. Bartusevičiaus archyvo
	Pradinės mokyklos moksleivio pažymių knygelė, iš asmeninio V. Bartusevičiaus archyvo
	Liubeko pradinės mokyklos baigimo pažymėjimas, iš asmeninio V. Bartusevičiaus archyvo
	K. Žitkus. Tėve mūsų : tikybos vadovėlis, Tübingen, 1945, LNB A(LKA) 28/945

Progimnazijos, gimnazijos

1947-1948 mokslo metais Vokietijos DP stovyklose veikė 16 progimnazijų ir 25 gimnazijos, kuriose mokėsi 3262 gimnazistai. Šioms mokymo įstaigoms tremtyje buvo iškeltas uždavinys dirbti pagal visapusišką išsilavinimą užtikrinantį mokymo planą ir rengti būsimuosius studentus aukštosioms mokykloms. Švietimo valdybos deklaracija įteisino keturmetę progimnaziją ir nustatė 8 metų mokymąsi su sustiprintu užsienio kalbų dėstymu gimnazijose. Svetimoje kultūrinėje aplinkoje atsidūrusiai jaunajai lietuvių kartai 1947 m. pabaigoje buvo parengta speciali visuomeninio ugdymo programa, formavusi moralines ir pilietines gimnazijos auklėtinių pažiūras. Greta svarbiausiais laikomų lituanistinių dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos ir geografijos – mokymo daugelyje gimnazijų buvo mokoma įvairių amatų, padidintas užsienio kalbų mokymo pamokų skaičius. 1947 m. Vokietijoje gausų gimnazistų būrį mokė virš 700 pedagogų. Dauguma mokytojų buvo ilgamečiai Lietuvos gimnazijų pedagogai, kitų sričių aukštąjį mokslą Lietuvoje baigę specialistai, pradžios mokyklų mokytojai, studentai, retais atvejais – net buvę universiteto dėstytojai. Beveik tūkstantis jų auklėtinių 1945-1949 m. gavo brandos atestatus, pripažintus Vokietijoje ir leidžiančius tęsti studijas aukštosiose mokyklose. Lietuviškų tremties mokyklų šviesa neužgeso net 1949 m., prasidėjus masinei emigracijai iš DP stovyklų ir Vokietijoje užsidarius daugeliui lietuvių pabėgėlių mokymo įstaigų. 1950-ųjų rudenį Dypholco kareivinėse buvo įkurta Vasario 16-osios gimnazija – garsiausia ligšiol veikianti lituanistinė mokykla.

	Lietuvių tremtinių gimnazijų ir progimnazijų Vokietijoje žemėlapis, 1946 m., LKI
	Lietuvių tremtinių bendruomenės gimnazijų mokslo planai, Wiesbaden, 1946, LNB A(LKA)129/946
	Švietimo valdybos įsakymas dėl gimnazijų direktorių patvirtinimo, LKI
	Augsburgo lietuvių gimnazijos 1948/49 mokslo metų keliamųjų egzaminų lietuvių kalbos programa, LNB RKRS F179:220
	Augsburgo lietuvių gimnazijos 1948/49 mokslo metų keliamųjų egzaminų lietuvių kalbos programa, LNB RKRS F179:220
	Hanau gimnazijos mokytojai ir mokiniai 1949 m., LKI
	Oldenburgo lietuvių gimnazija, LNB RKRS F28:227
	Gimnazisto G. Marcherto geografijos užrašai, LNB RKRS F28:61
	Kvietimas į Eichšteto lietuvių gimnazijos abiturientų išleistuves 1946 m., LNB RKRS F28:139
	Lietuvių gimnazijų atestato forma, iš asmeninio V. Bartusevičiaus archyvo

Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos

Sovietų okupacija skaudžiai palietė ir Lietuvos akademinę bendruomenę. 1944 m. Lietuvos aukštosios mokyklos neteko daugiau nei pusės dėstytojų ir virš 2000 studentų. Vokietijoje dalį jų priėmė Tiubingeno, Freiburgo, Heidelbergo, Frankfurto, Štutgarto, Hanoverio universitetai, 300 lietuvių studijavo UNRRA globoje veikusiame tarptautiniame universitete Miunchene, kiti sudarė pirmųjų pabėgėlių stovyklų aukštųjų mokyklų bendruomenes. Didžioji dalis lietuvių profesūros ir studentijos susitelkė 1946-1949 m. Hamburge-Pineberge veikusiame Pabaltijo universitete. Pirmaisiais metais čia dirbo 49 lietuviai dėstytojai, tarp kurių – žymūs profesoriai V. Stanka (1948-1948 m. Pabaltijo universiteto rektorius), V. Manelis, J. Puzinas, S. Kairys, broliai Biržiškos, J. Šimoliūnas, J. Čiurlys. 1946 m. Pabaltijo universitete studijavo 440 lietuvių. Iš jų studijas baigė 16, dviems iš jų buvo suteikti daktaro laipsniai. Neeilinis įvykis pokario Vokietijoje buvo dailininko V.K. Jonyno iniciatyva 1946 m. įkurta ir iki 1949 m. veikusi aukštoji Freiburgo dailės ir amatų mokykla, sutelkusi bendram darbui žymiausius nepriklausomos Lietuvos dailininkus ir gabų jaunimą. Grafikos, skulptūros, tapybos, keramikos ir audinių studijose dėstė V. Vizgirda, A. Valeška, A. Galdikas, A. Marčiulionis, T. Valius, A. Muraitis, A. Tamošaitis, V. Kasiulis, T. Zikaras. Pirmaisiais mokslo metais čia mokėsi 46 lietuviai - buvę Vilniaus ir Kauno aukštųjų dailės ir dailiųjų amatų mokyklų studentai, vėliau tapę žymiais dailininkais. 1948-1949 m. mokyklos baigimo diplomus gavo V. Ignas, A. Elskus, E. Urbaitytė, A. Mončys, L. Mozoliauskas, R. Viesulas.
Be šių pagrindinių aukštųjų mokymo įstaigų tremtyje veikė Lietuvos upių hidrologijos pradininko S. Kolupailos įsteigti Aukštieji technikos kursai Kemptene, aukštesniosios technikos mokyklos Kirchheime ir Augsburge, jūrininkų mokykla Flensburge, gailestingųjų seserų mokyklos Švabijos Gmiunde ir Dilingene, prekybos mokykla Ravensburge, 12 amatų mokyklų.

	Pabaltijo universiteto organizacinės komisijos lietuvių sekcijos kreipimasis, LNB RKRS F52:302 L
	Lietuviai studentai Vokietijoje: 1947/48 m. žiemos semestro statistiniai duomenys, LNB RKRS F52:304L
	Lithuanian students in the Baltic University, In DP Baltic camp at Seedorf , Hamburg, 1947 National Library of Lithuania, C(LKA)angl.7/947
	Pabaltijo universiteto profesorių ir studentų stovykla Hamburge, LKI
	Pabaltijo universiteto absolventai, Pinebergas, 1949 m. kovo 16 d., LNB RKRS F52:307L
	Pabaltijo universiteto lietuviai profesoriai Pineberge 1947 m., Pabaltijo universiteto 50-ties metų sukaktį minint, Chicago, 1996, LNB A(LKA)17/996