Kultūra

Menas

Besikuriančiose DP stovyklose dailininkai buvo labai reikalingi ir pageidaujami asmenys dėl praktinių sumetimų. Jie talkino atsikuriantiems meno ansambliams ruošiant dekoracijas, apipavidalinant stovyklas, rengiant dovanas stovyklas lankantiems svarbiems svečiams.

Netrukus stovyklose imtos rengti menininkų darbų parodos, vėliau jos persikėlė ir į Vokietijos galerijas, pasiekė kitų šalių – Paryžiaus, Romos parodų sales. Dažniau buvo organizuojamos kolektyvinės parodos, skiriant vietos ir tautodailei. Pažymėtina Šongau organizuota paroda, kurią aplankė apie 10 000 žmonių. Jos organizatorius Viktoras Petravičius savo dailės kūrinius kvietė demonstruoti ir latvių bei estų menininkus. Žymesnės dailės parodos surengtos Freiburge, kur buvo įsikūrusi V. Jonyno vadovaujama dailės ir amatų mokykla, Baden Badene, Tiubingene. 1949 m. lietuviai dalyvavo tarptautinėse parodose Amsterdame, Hagoje. Surengta personalinių dailininkų parodų: Paryžiuje – A. Galdiko, V.K. Jonyno, V. Kasiulio, Romoje, pabaltiečių grafikos parodoje, eksponuota V.K. Jonyno ir V. Petravičiaus kūryba. 1949 m. lietuvių DP dailininkų paroda eksponuota JAV, Niujorke.

1947 m. Freiburge įkurtas Lietuvių dailės institutas, 1948 m. Švabijos Gmiunde – Pasaulio lietuvių dailininkų ir architektų sąjunga.

Dailininkų A. Galdiko ir V.K. Jonyno kūrybos parodos Augsburge plakatas, 1948 m.,
LKI
Dailininko V.K. Jonyno parodos Freiburge plakatas, 1946 m.,
LKI
Čikagos istorijos draugijos pristatoma Lietuvos meno tremtyje paroda,
LNB C(LKA)angl.12/950
Niujorko miesto mokslo muziejaus pristatoma Lietuvos meno tremtyje paroda,
LNB C(LKA)angl.10/949

 

Muzikinis gyvenimas. Teatras

Dar tebevykstant karui, lietuvių pabėgėlių susitelkimo vietose vyko aktyvus muzikinis gyvenimas. Per penkerius metus DP stovyklose suburti ansambliai surengė kelis šimtus koncertų ne tik saviesiems, bet ir svetimšaliams. Labiausiai savo veikla išsiskyrė Čiurlionio ansamblis, Lietuvių tautinis ansamblis „Dainava“, „Aušrinės“ ansamblis.

1946 m. Viurcburge buvo surengta dainų šventė, kurioje dalyvavo daugiau nei 400 dainininkų iš aplinkinių stovyklų.

Koncertus rengė ir lietuvišką muziką populiarino dainininkai, instrumentalistai, rengdami savo koncertus, dalyvaudami minėjimuose, net koncertuodami per Vokietijos radiofoną ( Miuncheno, Štutgarto, Frankfurto, Hamburgo). 1948 m. grupė lietuvių vokalistų gastroliavo Jungtinėje Karalystėje. Minėtinas sėkmingas lietuvių pianisto A. Kuprevičiaus pasirodymas tarptautiniame konkurse Ženevoje.

Lietuvių opera Detmolde 1947 m. pastatė D. Rossini’o operą „Sevilijos kirpėjas“, tais pačiais metais Augsburgo teatre pastatytas L. Delibes’o baletas „Coppelia“. Dramos aktoriai statė spektaklius, steigė dramos studijas. Iš jų minėtinas Augsburgo lietuvių dramos teatras, suvaidinęs 138 spektaklius 25 stovyklose, „Aitvaras“ Detmolde, „Atžalynas“ Hanau.

1946-1947 m. lietuvių DP stovyklose vykusių renginių bilietai,
LKI

Scena iš baleto „Kopelija“ Hanau DP stovykloje,
LKI

Pirmoji dainų šventė Viurcburge, 1946 m.,
LKI
Hanau lietuvių dramos teatro „Atžalynas“ aktoriai 1946 m.,
LKI
Augsburgo lietuvių dramos teatro spektaklio programa,
LKI
A. Mikulskio vadovaujamo ansamblio koncerto afiša, 1945 m.,
Amerikos lietuvių kultūros archyvas (toliau – ALKA) No. 17 (1-5)
Kvietimas į Čiurlionio ansamblio koncertą Tutlingene, 1945 m.,
ALKA No.17 (1-5)
Padėka Čiurlionio ansamblio vadovui A. Mikulskiui už koncertą Tutlingeno DP stovykloje 1945 m.,
ALKA No. 17 (1-5)
Detmoldo DP lietuvių operos teatro spektaklio programa,
LKI

Knygų leidyba

Remiantis statistiniais duomenimis, 1945-1952 m. Vokietijoje išleista šiek tiek daugiau nei tūkstantis knygų lietuvių ir užsienio kalbomis.

Nors ir susiduriant su dideliais sunkumais, susijusiais su juridiniu spaudos beteisiškumu, cenzūra, knygų leidyba buvo skatinama objektyvių veiksnių. Spartus švietimo sistemos formavimasis, suaugusiųjų savišvieta, masinis kalbų mokymasis tiesiogiai įtakojo leidybos orientaciją, apimtis, repertuarą. Paminėtinas faktas, kad vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių leidyba sudarė apie 20 % viso leidinių skaičiaus.

Nepaprastai aktyvus lietuvių literatūrinis gyvenimas, grožinės literatūros poreikis skatino šios rūšies spaudos leidybos tempus. Šiuo laikotarpiu publikuoti nauji grožinės literatūros autorių darbai, perleista tarpukario Lietuvoje spausdinta klasikų kūryba, imtasi versti ir publikuoti pasaulinės literatūros autorių darbus. Svarbi vieta teko ir propagandinio pobūdžio bei religinei literatūrai.

Ypatingą vietą užėmė knygų leidyba užsienio (daugiausia vokiečių ir anglų) kalbomis, kurios pagrindinė misija buvo reprezentuoti Lietuvą, skelbti žinias apie jos situaciją tuometiniu istoriniu laikotarpiu, siekiant atkreipti užsienio šalių piliečių ir valdžios dėmesį į okupacijos procesą ir padarinius.

Tremties metai : lietuvių rašytojų metraštis. Tübingen, 1947,
LNB LAK 3930
Rašytojų, publikavusių savo darbus metraštyje, autografai,
LNB LAK 3930
Vilnius : the capital of Lithuania: 1323-1948 / by Tadas J. Vizgirda. Munich, 1948,
LNB C(LKA)angl.2/948
Įrašas, liudijantis, kad knygos egzempliorius skirtas Lietuvos diplomatui Broniui Kaziui Balučiui,
LNB LAK2126
Lithuania through the ages / by Adolfas Šapoka. Munich, 1948,
LNB LAK 2209
Pabaltijo universiteto studentų ateitininkų draugovės narių įrašas su padėka ir palinkėjimais prof. dr. Jonui Puzinui (1905-1978),
LNB LAK 2209
Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) premiją pelnęs V.Ramono romanas „Kryžiai“. Tiubingenas, 1947 m.,
LNB LAK 2892
Dedikacija su anotacija romanui „Kryžiai“ egzemplioriuje, skirtame trečiajam Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui (1866-1950),
LNB LAK 2829
V. Ramono romano „Kryžiai“ vertimas į latvių kalbą 1949 m. (no lietuvju valodas 2. izdevuma tulkojis Emīls Skujenieks),
LNB Clatv.1/949

Spauda

1944-1952 m. lietuvių DP pastangomis Vokietijoje ilgiau ar trumpiau ėjo apie 400 periodinių leidinių.
Jau baigiantis 1944 m. kai kuriuose lietuvių susitelkimo centruose pasirodė keletas mažo tiražo nespaustuvinėmis priemonėmis gamintų laikraštėlių, kurių leidėjai siekė teikti informaciją ir padėti susiburti išsisklaidžiusiems karo pabėgėliams.

DP stovyklų spauda

Dienos žinių biuleteniai
Labiausiai paplito 1945 m., vėliau ėmė sparčiai nykti.
Paskirtis – dienos įvykių apžvalga, paremta radijo transliacijų žiniomis.
Pradžioje buvo rašomi ranka, vėliau spausdinami rotatoriumi. Tiražas svyravo nuo šimto iki kelių šimtų egzempliorių.
Laikraščiai
1945 m. rudenį pasirodė spaustuvėse spausdinti laikraščiai. Pirmasis buvo Hasendorfo stovykloje išleistas Lietuvis. Iš viso skirtingose stovyklose leista apie dvidešimt pavadinimų laikraščių.
Laikraščiai spausdinti spaustuvėse už DP stovyklų ribų, jų veiklą kontroliavo vokiečiai, teikdami leidybai reikalingas licencijas.
Žurnalai
Aptariamuoju laikotarpiu leista beveik dvi dešimtys publicistikos, literatūros, kultūros, pedagogikos pavadinimų žurnalų.
Periodinę spaudą leido ir Vokietijoje atsikūrusios lietuvių visuomeninės, profesinės, religinės organizacijos. Leista laikraščių vaikams, studentams, jaunimui.
Visi Vakarų Vokietijos stovyklose leidžiami laikraščiai buvo cenzūruojami. Iki 1946 m. vidurio cenzūrą vykdė vietiniai vokiečių valdininkai, vėliau – UNRRA pareigūnai.

Laikraštis “Hanau lietuvis”, 1946, No.1,
LKI
Lietuvių žurnalistų sąjungos tremtyje suvažiavimas, Hanau, 1947 m.,
LKI
Laikraštis „Žiburiai“, 1946, Feb.16,
LNB ALp(LKA)3589
„Eltos“ biuletenis, 1946, No.1,
LNB ALp(LKA)5302
Literatūros žurnalas „Žvilgsniai“,
LNB ALp(LKA)4304
Literatūros žurnalas „Gintaras“ su redaktoriaus Juozo Krumino dedikacija, 1948, No.1,
LNB LAK962